Gyvenimas pagal Romą

Romas

Thank you for your recent e-mail.

In view of your English language test result, I have today confirmed your
admission and forwarded to you our letter of unconditional acceptance.

I attach an application form for accommodation.  If you haven't already done
so, I suggest that you submit your application as soon as possible as housing
is filling up quickly.

The University will contact you again in July when the joining information is
ready.

Please let me know if you have any questions in the meantime.

Best wishes

Robert Nudds
Admissions Officer
Anglia Ruskin University

Tel: +44(0)1223 363271 ext 5967
E. robert.nudds@anglia.ac.uk
Web: http://www.anglia.ac.uk
 

ME - HAPPY. HAPPY

Ugdyti lyderį savyje nesirūpinant titulais vizitinėje kortelėje, anksti keltis, daug skaityti, nebijoti rizikuoti ir klysti, o keistis pradėti jau šiandien, nes rytoj gali būti vėlu. Tokius patarimus dalija žinomas lyderystės mokytojas Robinas Sharma, taip skatindamas žmones siekti užsibrėžtų tikslų profesinėje veikloje ir būti laimingus asmeniniame gyvenime.

„Gyvenimo tragedija yra ne mirtis, o tai, kam mes leidžiame numirti viduje, kol esame gyvi“. Šiuos amerikiečių politikos žurnalisto Normano Cousinso žodžius mėgsta cituoti R. Sharma.

Reklama

Vasario pabaigoje R. Sharma ketina apsilankyti Lietuvoje. Pradėdamas pokalbį jis patikina nekantriai laukiantis šios kelionės, nes girdėjo daug gerų žodžių apie mūsų šalį, gyventojus, kultūrą, čia atsiveriančias galimybes.

- Kai kalbamės, pas Jus yra yra ankstus rytas. Ar kėlimasis su saule gali padėti ugdyti lyderio savybes?

- Lyderiams reikalinga dvejopa disciplina. Pirmoji – verslo disciplina, kurios reikia norint sukurti disciplinuotą organizaciją. Jos komanda yra susitelkusi į tikslą, dinamiška ir siekia tobulumo. Antras svarbus elementas yra asmeninė disciplina. Galima anksti keltis, skirti laiko žinomų lyderių biografijoms, sportuoti, kruopščiai susiplanuoti dieną.

Man kėlimasis anksti yra labai galingas sėkmės įrankis. Aš ne tik daugiau nuveikiu, bet ir dienos pradžioje skiriu valandą sau: pamąstyti, paskaityti ir atsinaujinti.

- Ar darote tai kiekvieną rytą?

- Ne. Stengiuosi taip elgtis kaip įmanoma dažniau, bet keliaujant reikia daugiau poilsio. Paprastai keliuosi tarp ketvirtos ir penktos valandos. Tai padeda ne tik būti produktyvesniam, bet ir dėl kažkokių priežasčių suteikia man daugiau energijos. Aš tuomet jaučiuosi pakylėtas. Ironiška, bet keldamasis labai anksti jaučiu mažiau streso, nes galiu stropiau laikytis dienotvarkės.

- Kiek valandų skiriate miegui?

- Apie penkias valandas.

- Ir to pakanka?

- Taip. Paslaptis slypi tame, kad savaitgaliais aš pamiegu dienomis.

- O plaukiojimas, skaitymas, slidinėjimas? Kodėl rekomenduojate šiuos užsiėmimus? Siūlote ugdyti ne tik protą, bet ir kūną?

- Slidinėjimas yra mano mėgstamas sportas. Kai slidinėju, prisimenu svarbiausią gyvenime dalyką – kaip svarbu džiaugtis. Be to, slidinėjimas gali duoti keletą svarbių lyderystės ir sėkmės pamokų. Pavyzdžiui, tobulėti gali ne lengvose trasose, o tose, kurios tave baugina. Kitaip tariant, kuo sudėtingesnį kelią įveiki, tuo geresnis slidininkas daraisi.

Gyvenime yra panašiai – dauguma mieliau renkasi lengvus kelius. Bet gyvenimo tikslas yra augti. Tai įmanoma tik tada, kai priverčiame save daryti tokius dalykus, kurių bijome, kai pasiekiame galimybių ribas ir taip „augame“ profesiniame bei asmeniniame gyvenime.

Aš išties tikiu, kad lyderystė išorėje prasideda nuo asmeninės lyderystės. Nemanau, kad išorinę lyderystę galima pasiekti be vidinio gyvenimo kokybės. Jei neturi energijos savyje, kaip gali eiti į pasaulį ir siekti tikslų? Jei tavo galva pilna negatyvo ir sumaišties, kaip gali „aiškus“ verslininkas, lyderis ar tiesiog asmenybė?

Jei nevaldai savo charakterio, nesistengi padėti aplinkiniams, nesi atlaidus ir taikaus būdo, tai turės neigiamos įtakos asmeniniams santykiams. Taigi išorė tėra atspindys to, kas vyksta viduje.

Versle žmonės dažnai galvoja, kad vien pakeitę išorę sulauks sėkmės. Bet iš tiesų reikia ir vieno, ir kito – tobulinti išorinį gyvenimą, tuo pačiu kuriant nepaprastą vidinį pasaulį.

- Žmonės jaučia daugybę baimių: jiems nedrąsu lipti aukštai, nes atrodo pavojinga, kalbėti viešumoje, nes gėdijasi, jau nekalbant apie įvairias fobijas. Norint jas įveikti, reikia daryti būtent tai, kas baugina?

- Prieš keletą mėnesių lankiausi Pietų Afrikoje. Po seminaro vykau į safarį. Kai priartėjome prie liūtų, gidas pasakė vieną įdomų dalyką. Jei bėgsi nuo tave besivejančio liūto, yra 100 proc. tikimybė, kad žūsi. Tačiau jei bėgsi liūto link, yra 75 proc. tikimybė išgyventi.

Baimės yra lyg liūtai. Jei bėgsi nuo jų, baimės visada tave valdys. Tačiau jei atsisuksi į baimes ir stengsiesi daryti tai, kas verčia pasijusti nepatogiai, galėsi jas įveikti ir augti kaip žmogus.

Pažvelkite atgal – praeityje tikrai rasite dalykų, kurių bijojoje ar nenorėjote daryti, tačiau kai juos atlikote, žengėte sėkmės link ir sustiprinote pasitikėjimą savimi.

- Ar kiekvienas žmogus gali tapti lyderiu?

- Nemanau, kad pasaulyje yra ypatingų žmonių. Viena iš žinių, kurią noriu atvežti į Lietuvą, - „būk lyderis be titulų“. Kiekvienas žmogus tam tikroje organizacijoje ar bendruomenėje gali elgtis kaip lyderis. Dauguma žmonių laukia lyderių su titulu – direktoriaus ar dar ko nors, kad jis pasakytų, ką daryti ir kaip pakeisti situaciją. Užuot patys ėmęsi veiksmų, žaidžiame aukas.

Net asmeniniame gyvenime norime, kad pasikeistų žmona, vyras, vaikai, kaimynai ir tada visi bus laimingi. Lyderystė yra ne tai. Mahatma Gandhis sakė: „Jūs esate tas pokytis, kurį norite išvysti“.

Raginu žmones atsiminti: kiekvienas iš mūsų gali paskatinti didelį pokytį, darbe siekti tobulumo, galų gale puikiai gyventi. Tai nėra įgimtas talentas. Kaip kurti puikią kompaniją ir gyventi puikų gyvenimą? Žingsnis po žingsnio ir tai daryti kiekvieną dieną.

Gruodį buvau Indijoje. Man pasitaikė laimė gėrėtis saulėlydžiu virš Tadž Mahalio. Žiūrėdamas į šį grožį suvokiau, kad jam sukurti prireikė 22 metų ir 20 tūkst. žmonių. Viskas prasidėjo nuo vienos plytos. Kitą dieną buvo daugiau plytų, trečią – dar daugiau. Po 22 metų gimė pasaulio stebuklas.

Taip galima kurti sėkmingą verslą ir gyvenimą – kiekvieną dieną žengiant po mažą žingsnelį, kurie laikui bėgant pavirsta nepaprastais rezultatais. Įsivaizduokite, kad kasdien patobulėjate procentu. Po mėnesio jūs jau būsite bent 30 proc. tobulesnis.

- Bet paprastai norisi greito ir akivaizdaus rezultato, o tobulėjimas gali užtrukti ir visą gyvenimą.

- Žmonės, perskaitę mano knygas ir dalyvaujantys mano seminaruose, per 30 dienų pasiekia visai neblogų rezultatų. Įsivaizduokite, kad su kažkuo palaikote darbinius ar romantiškus santykius. Mokydamiesi bendrauti – pasakyti „ačiū“, atidžiai klausytis – jau po mėnesio gali gerokai pasistūmėti į priekį. Jei norėdami sustiprinti sveikatą jau šiandien pradėsite sportuoti, sveikai maitintis, gerti vitaminus, po mėnesio pamatysite puikius rezultatus.

Negalime visko pasiekti per trumpą laiką. Gyvename tokiame pasaulyje, kur norisi per savaitę tapti puikiu verslininku, per keturias – susikurti nuostabų gyvenimą. Bet pažiūrėkite į sėkmingiausiai dirbančias kompanijas – jos negimė iš karto. Tokie menininkai kaip Pablo Picasso ar Vincentas van Goghas savo darbus sukūrė per ilgus metus. Garsiausi sportininkai ir verslo genijai aukštumų siekė ilgai.

Lyderis turi būti kantrus ir susitelkęs į savo tikslą, darbą, tobulybės siekimą. Diena po dienos siekdami užsibrėžto tikslo pasieksite tašką, vadinamą „genijumi“. Bet tam reikia daug laiko. Kodėl mes taip skubame? Kelionė galbūt yra svarbiau nei tikslas. Žinau, kad tai yra klišė, bet, kaip rašiau „Vienuolyje, kuris pardavė „Ferrarį“, - nesirūpinkite galutiniu tikslu ir mėgaukitės pačia kelione, jos teikiamu malonumu, gaunama patirtimi, kitaip tiesiog pražiopsosite gyvenimą.

- Jei kiekvienas žmogus tam tikroje bendruomenėje norės būti lyderiu, ar tai nepavirs į chaosą? Juk kažkam vis tiek teks paklusti kitam.

- Pateiksiu metaforą apie U2. Ar mėgstate šią grupę?

- Taip.

- Kas yra pagrindinis dainininkas? Bono. O kas groja mušamaisiais? Larry’is Mullenas. Edge yra gitaristas, Adamas Claytonas – bosistas. Kiekvienas iš šių žmonių tam tikra prasme yra lyderis. Jie žino savo vaidmenis, yra puikūs savo sričių specialistai, ieško naujovių. Tačiau grupėje yra vienas tikrasis lyderis – Bono.

Jei vieną dieną per koncertą Lietuvoje būgnininkas nuspręstų išeiti padainuoti, prasidėtų chaosas. O jei Edge nuspręs užuot grojęs gitara paimti bosinę gitarą, U2 žlugs.

Taigi net eilinis darbuotojas tam tikroje organizacijoje gali būti lyderis, nes tai nėra titulas, tai – elgesys. Lyderis yra entuziastingas, inovatyvus, juo patenkinti klientai. Tačiau tai nereiškia, kad eilinis darbuotojas staiga gali nužygiuoti pas direktorių ir pradėti aiškinti jam, ką šis turėtų daryti.

- Kaip apibūdintumėte lyderį?

- Tikras lyderis nesirūpina titulais ant vizitinės kortelės. Jis rūpinasi savo darbu. Yra atsakingas už rezultatų siekimą. Nuolat tobulina ir siekia naujovių, nepriklausomai nuo to, kai pasiseka tai daryti. Yra entuziastingas ir nenuleidžia rankų net prieš pačius didžiausius iššūkius.

Jis stengiasi būti pavyzdžiu aplinkiniams. Tikras lyderis yra nuolankus. Vienas džiazo muzikantas pasakė: nuolankumas yra varomasis variklis. Priešingu atveju negali tobulėti, nes galvoji, kad esi nuostabus. Galiausiai lyderis siekia sukurti tvirtus santykius ir pakeisti savo organizaciją ar pasaulį į gerąją pusę. Lyderiai yra svajotojai ir idealistai.

- Ar Jūs pats jaučiatės toks esąs?

- Žinote, nesu tobulas. Aš – eilinis žmogus, kuriam pasisekė dirbti su didžiulės sėkmės pasiekusiais žmonėmis ir kompanijomis. Per trumpą laiką aš labai daug išmokau. Nežinau visų atsakymų, tačiau stengiuosi būti lyderis kiekvienoje savo gyvenimo srityje kiekvieną dieną.

Ar aš visada būnu teisus? Ne. Nėra tobulų žmonių ir aš labai toli nuo tobulybės. Tačiau aš nuoširdžiai stengiuosi siekti tobulumo, keisti pasaulį.

- Kalbėdamas apie savo virsmą iš advokato į mokytoją sakėte: „Labai sėkmingai dirbau, bet viduje buvau visiškai tuščias. Jaučiausi tuščiaviduris, todėl pradėjau ieškoti atsakymų“. Kaip paskatinti žmones daryti tą patį?

- Dažnai turi atsitikti kažkas tragiško, kad atsibustume gyvenimui. Tai taip įprasta – reikia patirti širdies smūgį, susirgti sunkia liga, pakliūti į avariją, kažką prarasti. Tada sustojame ir pradedame mąstyti, gilintis, kelti klausimus: kokios mano vertybės, kodėl aš čia esu, kur einu.

Nelaukite, kol atsitiks kažkas tragiško, kad pradėtumėte galvoti, ko norite iš gyvenimo. Dabar pradėkite galvoti apie savo gyvenimą ir karjerą, apie tai, kokie norite likti vaikų atmintyje po mirties. Apie didžiausius savo tikslus ir svajones. Pradėkite skaityti literatūros šedevrus, klausytis nuostabios muzikos, siekti tobulumo gyvenime ir darbe. Jei ne dabar, kada? Pirmam žingsniui asmenybės, kuria visada norėjote tapti, link niekada nebus geresnės dienos nei šiandien.

- Anksčiau žmonės knygas paprastai skaitydavo norėdami gauti malonumo arba žinių. Tačiau dabar vis populiaresnės tokios knygos kaip „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrari“, lyderystės ir panašūs seminarai. Atrodo, kad žmones tiesiog reikia mokyti gyventi.

- Daug žmonių prarado savo kelią. Mes turime per daug pasirinkimų. Daugelį glumina jų perteklius. Tokios knygos kaip „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“ sulaukia pasisekimo, nes primena paprastus, bet svarbius dalykus: tobulumą, laimę ir sėkmę.

Ar aš rašau apie revoliucinius, niekam nežinomus dalykus? Ne. Mano knygos primena žmonėms, kad gyvenimas yra labai trumpas, todėl jei norite pasiekti sėkmę ir laimę, reikia grįžti prie esminių dalykų. Daug žmonių ne susitelkia į svarbius dalykus, o vienu metu griebiasi daugybės dalykų.

- Kas yra Jūsų įkvėpimo šaltinis – asmeninė patirtis, kitų žmonių papasakotos istorijos, filosofijos knygos?

- Viskas: puikūs filmai, menas, muzika, skanus maistas, susitikimai ir įdomūs pokalbiai su žmonėmis, mano vaikai. Bet vienas iš labiausiai įkvepiančių dalykų yra istorijos, kurias girdžiu iš kompanijų vadovų, perskaičiusių mano knygas ir pasiekusių dar didesnės sėkmės. Taip pat – laiškai, kuriuose skaitytojai pasakoja išgyvenę sunkius laikus, bet mano knygos padėjo jiems prisiminti svarbius dalykus, kad ateis geresni laikai ir pan.

Gaunu laiškų iš pačių įvariausių žmonių – nuo taksistų iki verslininkų. Net iš kalinių, kurie rašo: jūsų knyga atskleidė, kad gyvenimas gali būti kitoks, kad galiu elgtis kitaip ir tapti geru žmogumi, puikia mama ar lyderiu darbe.

Užaugau nedideliame miestelyje su 2 tūkst. gyventojų. Nesu kilęs iš turtingos šeimos. Karjerą pradėjau nuo kelių šimtų knygos egzempliorių, kuriuos pats atspausdinau. Mano pirmosios paskaitos klausėsi 23 žmonės, iš jų 21 buvo mano šeimos narys. Taigi kitų istorijos verčia mane nulenkti galvą ir suteikia įkvėpimo.

Svarbiausia, kad bet kas gali daryti įtaką kitiems žmonėms ir tapti lyderiu be titulo. Kiekvienai organizacijai, bendruomenei ir šaliai tai atneštų nemažai sėkmės. Motina Teresė sakė: jei kiekvienas valytųsi kojas prie slenksčio, pasaulis būtų kur kas švaresnis.

robinsharma.com nuotr.

- Jei kelyje trumpam sutiktas nepažįstamas žmogus Jūsų paklaustų, kaip pasiekti sėkmę, kokį receptą duotumėte?

- Mes tampame tuo, su kuo geriame kavą. Jei tikitės sėkmės, bendraukite su sėkmę pasiekusiais žmonėmis. Jų asmenybė, mąstymas ir elgesys įkvėps jus. Jei negalite rasti tokių žmonių, skaitykite geras knygas, nes skaitymas yra tarytum pokalbis su autoriumi.

Skirkite šiek tiek laiko savo tikslams suformuluoti. Negalite siekti kažko, ko nematote. Tik taip galėsite susitelkti darbui ir įžiebti viltį.

- Dar viena Jūsų mintis: „Vienintelė nesėkmė yra praleistas bandymas. O didžiausia rizika yra vengti rizikos“. Ar Jūs tai patyrėte?

- Gyvenime patyriau daugybę nesėkmių. Žiūrint į sėkmę pasiekusį žmogų atrodo, kad jis niekada nepralaimėjo, bet taip nebūna. Aš patyriau gal penkis kartus daugiau nesėkmių nei daugelis kitų. Tai yra vienas iš mano kelių pasiekti sėkmę. Nebijau suklysti. Jei bijai suklysti, nerizikuosi. Jei nerizikuosi, niekada neaugsi ir nepasieksi tikslo.

Aš klydau tiek daug kartų… Klydau santykiuose, versle. Kiekviena nesėkmė mane ko nors išmoko ir duoda tam tikros patirties. Ne veltui daugiausia sėkmės pasiekia verslo žmonės. Sunkus metas visada kažką duoda – sustiprina mano vidų, suteikia išminties, išmoko užuojautos ir supratimo. Tik dėl patirtų nesėkmių tapau tuo, kas esu ir galiu šiandien kalbėti su jumis. Aš savo nesėkmes švenčiu, o ne graužiuosi dėl jų.

Žvaigždžių sėkmės mokytoju vadinamas Robinas Sharma yra visame pasaulyje žinomas lyderystės ir asmenybės tobulinimo guru. Pernai įtakingiausių lyderystės trenerių sąraše jis užėmė 6-ą vietą. Tarp R. Sharmos klientų yra „Nike“, „FedEx“, „General Eletric“, IBM, „General Motors“, KPMG, „Microsoft“, „Kraft Foods“, „Panasonic“, „Ritz-Carlton Hotels“, „Motorola“, Jeilio universitetas, NASA.

1965 m. gimęs indų kilmės R. Sharma užaugo Kanadoje. Baigęs teisės studijas jis kurį laiką dirbo advokatu, tačiau kartą nusprendė mokyti kitus. Pirmąją savo knygą jis spausdino pats, o 2 tūkst. jos egzempliorių laikė virtuvėje. Antroji knyga – „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį", iš pradžių taip pat spausdinta savarankiškai, kol jos netyčia nepastebėjo vienas leidėjas, - mūsų šalyje pernai užkopė į perkamiausių knygų viršūnę. Autoriaus plunksnai priklauso keli bestseleriai, jau išversti į daugiau nei 30 kalbų.

R. Sharma yra mokymo kompanijos „Sharma Leadership International“ prezidentas ir Fondo vaikams idėjinis vadovas. Tarp jo pomėgių – slidinėjimas, muzika, knygos, kelionės, gamta ir geras pokalbis.

Nesvarbu, ar teks sakyti kalbą tėvų susirinkime, ar didelėje verslininkų konferencijoje, daugelį žmonių vos pagalvojus, kad reikės pasirodyti auditorijai, apima nesmagumas.

Mokslininkai apskaičiavo, kad scenos baimė yra pati didžiausia iš visų žmonijos baimių ir yra stipresnė net už baimę mirti. Nors viešas pasirodymas jokių fizinių pavojų nesukelia, kaip pavyzdžiui, šuolis parašiutu, daugelis žmonių mieliau rinktųsi būtent jį.

"Žmogus - socialinis gyvūnas, jam be galo svarbu bendravimas ir pripažinimas", - priežastis paaiškina Žmogaus studijų centro psichologė Edita Dereškevičiūtė.

Daugelis žmonių jaučia itin stiprią scenos baimę, nes paprasčiausiai neturi pakankamai viešų pasirodymų praktikos, o juk stresą sukelia viskas, kas daroma pirmą kartą - ar tai būtų automobilio vairavimas, ar pirmas pasimatymas, ar susitikimas su užsakovais pradėjus dirbti naujame darbe. Dažnai pasirodant scenoje ši baimė gerokai sumažėja, tačiau visiškai neišnyksta. Ją jaučia ir gatvės artistai, ir sportininkai, ir politikai.

"Net talentingiausi oratoriai jaučia nerimą prieš pasirodymą", - teigia pašnekovė.

Kuomet žmogus bijo, išryškėja streso simptomai - džiūsta burna, prakaituoja delnai, pykina, padažnėja pulsas, timpčioja lūpas ir nosies šnerves, dreba rankos ir kojos.

"Šiek tiek streso yra gerai, nes jis padeda susikaupti, mobilizuoti savo mintis, - sako psichologė. - Tačiau jei jis labai didelis, žmogus gali pamiršti kalbą, pradėti mikčioti ar net nualpti."

Geras pranešimas - aiškus ir naudingas

Pirmiausias dalykas, padedantis gerai jaustis ant scenos - idealus pasiruošimas. Anot E. Dereškevičiūtės, rašant pranešimą svarbu gerai apgalvoti, kas bus jo klausytojai, ko jie tikisi ir kaip pranešėjas gali tuos lūkesčius patenkinti. Dažniausiai pasitaikančios klaidos - neaiški nauda klausytojams, nerišlios mintys, išmėtyta seka, per daug smulkmenų.

Didelė klaida ir daryti itin ilgą pranešimą - žmogaus dėmesio sutelkimo mechanizmas yra ribotas ir jei informacijos srautas per gausus - jo nebefiksuoja. Kalba turi būti paprasta ir aiški. Kad pranešimas būtų gerai suprastas - pranešėjo, o ne klausytojų rūpestis. Jei rodomos skaidrės, tekstą geriau pasakyti, o ekrane rodyti tik vaizdinę medžiagą - grafikus, lenteles.

Vaistai, alkoholis ir kava didina stresą

Būtina parepetuoti - galima tiesiog prieš veidrodį, ar paprašyti kolegos, sutuoktinio ar bičiulio, kad pasiklausytų ir įvertintų. Jei turite filmavimo kamerą - galima nusifilmuoti - juostoje labai aiškiai atsiskleidžia klaidos ir pranašumai.

Prieš pasirodymą gerai apsilankyti pas kirkėją ar kosmetologą, numesti svorio ir pasisiūti naujų drabužių.

Dieną prieš pristatymą reikia gerai pailsėti, išsimiegoti, pasivaikščioti gamtoje. Į pristatymą pranešėjui derėtų ateiti bent valanda anksčiau - užteks laiko apsižiūrėti, kaip išdėstyta patalpa ir joje apsiprasti, patikrinti ar gerai veikia technika, susipažinti su anksčiau atėjusiais klausytojais. Specialistai pataria kiekvienam atėjusiam paspausti ranką ir šypsotis - taip susirasite "draugų" dar nepradėję skaityti pranešimo. Jokiu būdu nereikia gerti vaistų, alkoholio ar kavos.

"Organizmui ir taip stresas, o vartodami šias medžiagas jį dar padvigubiname", - teigia psichologė.

Likus keliolikai minučių iki pranešimo, praverstų trumputis pečių masažas - jį gali padaryti ir kolega: tai padės atpalaiduoti raumenis, praeis drebulys ir timpčiojimai. Gerklę atpalaiduoti padeda ir žiovavimas. Prieš pasirodant reikia pasižiūrėti į veidrodį ir giliai pakvėpuoti. Jei iki pranešimo dar liko laiko - galima dar kartą perversti užrašus.

Pranešimo geriau neskaityti, o pasakoti. Ant nedidelių kortelių galima susirašyti pasakojimo eigą, svarbiausias datas ir kitus faktus, citatas. Kad būtų smagiau, prie užrašų galima prisisegti savo mylimojo, vaikų ar šuns nuotrauką.

Geriau jaustis padeda akių kontaktas

"Įžengus į baimę sukeliančią situaciją ji turi savybę mažėti - vadinasi, didžiausias stresas patiriamas prieš pat pranešimą, o pradėjus kalbėti ima mažėti", - aiškina specialistė. Jei pradėjus kalbėti dreba kojos - galima atsiremti į stalą ar pakylą arba kalbėti vaikštant, o ne stovint. Kartas nuo karto galima gurkštelėti vandens - gerklė mažiau džius ir kartu padarysite nedidelę pertraukėlę.

Jei auditorija atrodo labai grėsmingai, galima daryti įvairius vizualizacijos triukus - įsivaizduoti, kad ji gerokai mažesnė, kad klausytojai sėdi tik su apatiniais, arba jie - maži vaikai. Galima auditorijoje susirasti keletą malonių veidų ir į juos kartas nuo karto žiūrėti. Akių kontaktas - labai svarbus: jis leidžia pranešėjui jaustis ne taip izoliuotam.

Kartais padeda tai, jei pranešėjas tiesiog prisipažįsta auditorijai, jog jaučia nerimą. "Žinoma, to negalima daryti per svarbių verslininkų susitikimą, nes pasirodysite neprofesionalūs, tačiau jei tai paprastesnis renginys, ir jūsų klausytojai - šilti, jautrūs žmonės - tai tikrai sumažins įtampą", - pasakojo psichologė.

Jei po pranešimo bus užduodami klausimai, reikia apgalvoti kokie jie galėtų būti, pastudijuoti papildomos literatūros. Politikų dažnai naudojamas triukas - pasamdomi žmonės iš publikos užduoda klausimus, į kuriuos oponentas turi iš anksto paruoštus atsakymus.

Jei gaunate klausimą, kuris nemalonus, galima išsisukti - padėkoti už puikų klausimą ir pasakyti, kad jis toks platus, kad paprasčiausiai neužtektų laiko į jį atsakyti. Vis dėlto į kiekvieną klausimą taip atsakyti neišeitų. Geriausia - būti gerai pasiruošus, o jei į kurį nors klausimą negalite ar nenorite atsakyti - taip ir pasakykite.

Didžiausias priešas - mąstymo klaidos

Norint lavinti gebėjimą laisvai jaustis scenoje pašnekovė pataria paprasčiausiai kuo daugiau bendrauti - lankytis įvairiuose vakarėliuose, atidarymuose, pristatymuose, kuo daugiau kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis. Iš pradžių kalbas galima sakyti nedidelei auditorijai, paskui po truputį ją didinti.

Pasak E. Dereškevičiūtės, norint gerai jaustis didelėje žmonių auditorijoje reikia atsisakyti mąstymo klaidų, tokių kaip ateities numatymas ("man nepasiseks", "aš nesugebėsiu") ar etikečių klijavimas ("publika bus pikta, priešiškai nusiteikusi"). Dėl jų pranešėjas praranda sveiką mąstymą ir vietoj to, kad išvengtų konfliktų, atvirkščiai - juos išprovokuoja.

Pavyzdžiui, jei pranešėjui atrodo, kad visi klausimai nukreipti prieš jį, jis susinervina, pakelia toną, ima kalbėti grubiai, o jei nusiteikęs gerai, tie patys klausimai atrodo visai kitaip.

Galima užsirašyti į oratorių klubą. Laisviau scenoje elgiasi tie, kurie mėgsta atmintinai mokytis ir deklamuoti eilėraščius, ir pasakoti anekdotus.

Sėkmės tyrinėtojai įsitikinę, jog žmogus gali pasiekti viską, ką tik gali įsivaizduoti. Tačiau sėkmei pritraukti būtinos trys sąlygos – aiški vizija, gebėjimas neatsisakyti savo tikslų iškilus sunkumams ir lankstumas, siekiant užsibrėžto rezultato. Sėkmės filosofai pabrėžia būtinybę nuolatos mokytis, tobulinti savo charakterį ir gebėjimus.

Vieni pirmųjų pasaulyje sėkmę tyrinėjančių autorių – Napoleonas Hillas ir Earlas Nightingale, atrado bendrų ypatumų, siejančių sėkmingus žmones. N.Hillas teigia, kad žmogus gali pasiekti viską, ką gali įsivaizduoti. Jis pabrėžia aiškių tikslų svarbą ir būtinybę save sutelkti jų siekiant.

E. Nightingale teigia, kad sėkmingas žmogus nebūtinai tas, kuris daugiausia pasiekęs, bet greičiau tas, kuris sparčiai įgyvendina sau užsibrėžtus tikslus. Abu autoriai pabrėžia, kad sėkmė yra numatomas faktorius. Dar vienas sėkmės dalykas, tai būsena. Kūno energija, atsirandanti tada, kai esame įsitikinę, jog elgiamės teisingai ir einame tikslo link. Ją lemia mintys, o išreiškia kūno fiziologija.

Garsiausi šiuolaikiniai sėkmės filosofijos propaguotojai yra Brianas Tracy, Anthony Robbinsas, Bodo Schafer, Og Mandino, Steve Pavlina. Sėkmės filosofai pabrėžia būtinybę nuolat mokytis, tobulinti savo charakterį ir gebėjimus. Sėkmės judėjimas domisi psichologija (asmens galios, asmenybės kaita, tarpasmeniniai santykiai), vadyba bei finansais (kaip susikurti finansinę gerovę), dvasine sveikata (dvasingumas, Rytų filosofija), fizine gerove (sveikatos puoselėjimas ir gyvybingumas).

Sėkmės strategija ypač svarbi verslo pasaulyje. Žinomas rinkodaros specialistas Sethas Godinas rašo, kad norint sulaukti sėkmės verslo pasaulyje, reikia išsiaiškinti, kaip daroma visada, ir... elgtis priešingai. Pavyzdžiui, skambinant viršininkui visada atsiliepia sekretorė. Galbūt sprendimas – vadovo atsiliepimas į visus skambučius asmeniškai?

Kaip sako verslo konsultantas Darius Čibonis: „Kelyje į sėkmę greitį pasirenkame patys“. Tačiau vien greičio šiame kelyje neužtenka. Reikia išmokti nebijoti savo klaidų. „Mūsų didžiausia silpnybė – nepakankamas užsispyrimas. Jei nori, kad pasisektų – visuomet bandyk dar vieną kartą!“, – yra pasakęs Thomas Edisonas, elektros lemputės išradėjas. Ir iš tiesų, tik klaidos atveria kelią į tobulėjimą.

Kaip galvojate, kiek dažnai klydo ir klysta sėkmingi žmonės? Daugelį nustebins atsakymas, jog labai dažnai. IBM įkūrėjas Thomas Watsonas sako: „Jei nori, jog tau sektųsi labiau, padvigubink savo klaidų skaičių“.

Sėkmės filosofas Steve Pavlina paauglystėje buvo kleptomanas, ne kartą už vagystes sėdėjęs kalėjime. Dabar jis – garsus savo srities žinovas. Oprah Winfrey buvo atleista iš reporterės pareigų, motyvuojant tuo, jog ji - netinkama televizijai. Dabar ji – bene populiariausios televizijos laidos JAV vedėja. Taigi, pasirodo, klaidų keliu keliaujame į sėkmę...

Interviu su verslininku, pardavimo bei lyderystės treneriu DARIUMI ČIBONIU.

.

Darius Čibonis – verslininkas ir verslo konsultantas, turintis asmeninę trylikos metų pardavimo patirtį, lyderystės treneris, seminarų bei straipsnių autorius. Savo profesinę karjerą jis pradėjo švedų konsultacinės kompanijos sudėtyje, greitai buvo nominuotas sėkmingiausiu pardavėju Rytų Europoje bei tapo jauniausiu pardavimo treneriu kompanijos sudėtyje.

Būdamas 28-erių pradėjo vadovauti šveicarų farmacijos kompanijai. Taip pat buvo vienas iš „Verslo poligono“ mokymų kompanijos įkūrėjų. Verslo aplinkoje D. Čibonis žinomas ir kaip aktyvus investuotojas. Be to, jis dar ir sertifikuotas Kalifornijos instituto „Firewalking Institute of Research and Education“ (F.I.R.E.) instruktorius.

Darius stažuojasi pas žymiausius pasaulyje asmeninio efektyvumo ekspertus: Anthony Robbins, Brian Tracy, Bodo Schafer ir kt. Per daugiau nei dešimtmetį jo seminaruose dalyvavo daugiau nei 6000 pardavėjų bei vadovų Lietuvoje ir užsienyje. Klientų tarpe – žinomos Lietuvos ir užsienio kompanijos.

D. Čibonio mokymai padeda išlaisvinti vidinį žmonių ir kompanijų potencialą, sustiprina vidinę motyvaciją bei formuoja efektyvaus elgesio įgūdžius. Mokymo programos pagrįstos laiko patikrintais sėkmės principais bei turtinga asmenine patirtimi.

Dariaus mėgstamiausias posakis: „Apie ką galvosi – tuo ir tapsi“. „Jei manai, kad pats esi likimo kalvis – tai prisiimi atsakomybę ir kuri savo likimą, – įsitikinęs pašnekovas. – Jei manai kitaip – tuomet ir esi priklausomas nuo aplinkybių. Ir dar – jei tiksliai žinai, kur nori eiti – tuomet ir aplinka mielai tau padeda.

Ką gi, jei visi įvaldys sėkmės meną – neliks vargšų ir nelaimingų žmonių? O gal tai tik – privilegijuotųjų kastos prerogatyva? Duok Dieve, kad greičiau ateitų toks laikas! Tik čia yra viena bėda: sėkmė yra neatsiejama nuo nesėkmės. Jei nepatirtume nesėkmių – mes nežinotume ir sėkmės skonio, kaip kitaip žinotume, kad mums sekasi. Kiekviena nesėkmė tėra sėkmės plano dalis. Vargšus ar nelaimingus mus padaro mūsų pačių mąstymas – o už savo mąstymą kiekvienas esame asmeniškai atsakingi, todėl kiekvienas turi bilietą į „privilegijuotųjų kastą“ tik ne visi tuo gali patikėti“.

Suvokdamas didžiulį nerealizuotą verslaus jaunimo potencialą ir ribotas galimybes D. Čibonis kartu su kitais dviem verslininkais ir verslo konsultantais susibūrė į bendrą projektą, kurį pavadino „Verslo bankas“. Šio projekto misija – padėti jaunimui sėkmingai įgyvendinti turimas verslo idėjas.

Esate ilgametis pardavimo ir lyderystės mokymų ekspertas ir treneris. Būtų įdomu sužinoti, kaip pats pradėjote savo verslą?

Nuosavas verslas man – tarsi būdas išsilaisvinti. Dirbdamas tarptautinės farmacijos kompanijos vadovu pajutau, kad daug vertingo laiko ir energijos turiu skirti įvairių sprendimų derinimui su savo tiesioginiais vadovais, dėl drąsesnių idėjų nuolat reikėdavo kovoti ir vienu metu suvokiau, kad mano gyvenimas – unikali galimybė, kurios nevalia eikvoti tuštiems darbams bei svetimų tikslų siekimui.

Mano verslo „krikštatėviu“ galiu vadinti Brian Tracy: sudalyvavęs jo seminare Vengrijoje, į kurį nuvykau su dviem draugais, supratau, kad jei pats neturi didelių tikslų, būsi pasmerktas visą gyvenimą dirbti tiems, kurių tikslai didesni. Todėl iškėliau sau ambicingus tikslus ir nusprendžiau būti tuo, kuriam dirba kiti.

Kur jums pačiam teko mokytis sėkmės meno?

Jau daug metų dalis mano darbo – mokytis. Kiekvienais metais vykstu bent į penkis seminarus, kurių dauguma vyksta užsienyje: Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, JAV. Turiu savo mėgstamus mokytojus, kurie man yra dideli autoritetai ir kuriems turiu būti dėkingas už tą vidinę ugnį ir patirtį, kuria šiandien galiu dalintis su savo seminarų dalyviais. Visų pirma, tai – B. Tracy, Anthony Robbins, Robert Kiyosaki ir Bodo Schafer.

Geriausias būdas išmokti tikruosius sėkmės dėsnius – apsupti save sėkmingais žmonėmis. Tad reguliariai dalyvauju šių mokytojų seminaruose, skaitau jų knygas, klausausi audio įrašų, su kai kuriais jų bendraujame asmeniškai. Šie žmonės tiesiogine prasme pakeitė mano gyvenimą: jų išmintis ir patirtis man davė šimtus kartų daugiau naudos nei du aukštųjų mokyklų diplomai, kuriuos nebeprisimenu kur esu padėjęs.

Ar susipažinęs su pagrindiniais sėkmės principais tapote išmintingesnis, laisvesnis ir... turtingesnis?

Laisvesnis ir turtingesnis be jokios abejonės – nes tai lengviau išmatuoti. Ar išmintingesnis? Reikėtų rasti didžiausią išminčių, kuris tai imtųsi įvertinti. Tik nesiūlykite testų, nes mano mėgstamas herojus – verslininkas ir multimilijardierius Richardas Bransonas – kartą išmėginęs IQ testą surinko nulį.

Ar įmanoma tapti milionieriumi be pradinio kapitalo ir įtakingų ryšių?

Yra bent pora būdų, kaip tai pasiekti greitai: vienas – išlošti loterijoje, kitas – būti milijardieriumi ir tada vesti. O jei rimtai – yra vienas įprotis, kurį įvaldęs kiekvienas žmogus laikui bėgant neišvengiamai taptų turtingas: išleisti mažiau nei uždirbi ir investuoti skirtumą. Skamba per daug paprastai, kad būtų veiksminga, tačiau statistika rodo, kad vartojimo amžiuje absoliuti dauguma žmonių paklūsta „Parkinsono“ dėsniui, kuris sako: išlaidos auga tol, kol pasiekia pajamų dydį.

Pažįstu daugybę žmonių, net ir įmonių vadovų, kurie uždirba tikrai nemažai. Tačiau augant jų pajamoms, kartu didėja ir jų gyvenimo stiliaus kaina. Įvertink turimo kapitalo ir santaupų vertę bei atimk įsiskolinimus – sužinosi kiek iš tikrųjų per visą laiką sugebėjai sukaupti kapitalo.

Ir visgi, kas jūsų manymu padeda žmogui susikurti laimingą gyvenimą?

Laimė - tai ne atvykimo taškas, o kelionė. Nėra stotelės, kurioje išlipęs gali būti laimingas amžinai. Žmonės sako – ne piniguose laimė ir jie iš dalies teisūs. Tik įdomu, kad dažniausiai taip sako tie, kurie pinigų neturi...

Laimė – tai kompleksinis dalykas, susidedantis iš kelių svarbiausių gyvenimo sričių: asmeninių santykių, sveikatos, turto, savirealizacijos. Siekdamas savo užsibrėžtų tikslų žmogus jaučia, kad juda norima linkme, todėl jaučiasi sėkmingas ir motyvuotas. O kai nežinai kur nori nuplaukti, tuomet bet koks vėjas bus nepakeliui. Ar tikite, kad žmogus pats kuria savo gyvenimą ir yra 100 proc. atsakingas už savo gyvenimo rezultatą ir sėkmę?

Pasaulyje egzistuoja dvi pagrindinės filosofijos sėkmės atžvilgiu. Viena, kuri sako, kad sėkmė priklauso nuo zodiako ženklo, likimo, kraujo grupės bei kitų dalykų, kurių žmogus visiškai negali pakeisti, nes gyvenimas teka pagal kažkieno kito iš anksto parašytą scenarijų. Lyderystės ekspertai tokius žmones vadina reaktyviaisiais.

Yra ir tų, kurie mano, kad žmogus pats kuria savo gyvenimą, – tai vadinama proaktyvioji žmonijos pusė. W.Churchhill yra pasakęs „Aš esu optimistas. Nematau prasmės būti kuo nors kitu!“ Aš mėgstu sakyti: „Apie ką galvosi – tuo ir tapsi“. Galvosi, kad nuo tavęs niekas nepriklauso – vadinasi nieko ir nebandysi pakeisti bei atsiduosi aplinkos įtakai. Jei tvirtai tikėsi savo galimybėmis, turėsi aiškius tikslus ir kryptingai jų sieksi – neišvengiamai įgyvendinsi savo siekius.

Koks greičiausias kelias pasiekti asmeninę ir finansinę sėkmę bei valdyti savo emocijas?

Visi didieji pasiekimai prasidėjo nuo vieno svarbiausio dalyko – SVAJONĖS. Dauguma suaugusiųjų yra pamiršę, ką reiškia svajoti, nes tiek daug sykių aplinkiniai vertė mus suabejoti mūsų galimybėmis ir grąžindavo į „realų pasaulį“.

Priminsiu, kas yra svajonė: tai – „idealus paveiksliukas“, į kurį norėčiau patekti. Tas aiškiai pamatytas ir išgyventas „vaizdelis“ įjungia mumyse tą vidinį varikliuką, kuris ir padeda pajusti bei panaudoti viduje slypinčius ir snaudžiančius rezervus.

Donaldas Trumpas yra pasakęs: „Jei mano vaizduotė gali tai aiškiai matyti – vadinasi turi būti galimybė tai padaryti“. Kai Niutono paklausė – „Kaip tu atradai traukos dėsnį“, jis atsakė: „Nuolatos apie jį galvodamas“. Dauguma žmonių daro atvirkščiai ir tokiu būdu pasmerkia save amžiniems vidutiniams rezultatams: jie tikslus pritraukia prie savo esamų galimybių. Todėl jų galimybės niekada ir nepasikeičia...

Garsėjate ir kaip ypač ekstremalių praktinių užsiėmimų treneris.

Žmogus yra savo įsitikinimų ir įpročių vergas. Kai kurie įsitikinimai trukdo ir riboja žmogaus galimybes. Tačiau neužtenka jam tiesiog pasakyti ką reikia daryti – nes svetimi patarimai neveikia. Bet išmestas iš savo komforto zonos, atsidūręs ekstremaliose situacijose žmogus žymiai lengviau keičia savo įsitikinimus.

Kritimas iš aukščio, gulėjimas ant stiklo šukių, vaikščiojimas karštomis žarijomis – tai tik dalis iššūkių, kuriuos tenka įveikti dalyviams kai kurių mano vedamų lyderystės ar komandos formavimo seminarų metu. Tokiose situacijose žmogus nusimeta kaukę ir susitinka akis į akį su savo tikruoju „aš“. Toks susitikimas neretai šokiruoja, tačiau padeda iš tikrųjų įsitikinti kai kurių įprastų mąstymo ir elgesio modelių neveiksmingumu. Tokiomis akimirkomis žmogus lengviausiai pasiduoda keitimuisi. Pakitus įsitikinimams keičiasi darbo ir gyvenimo rezultatai.

Ar iš tiesų toks sudėtingas verslininko gyvenimas, kurį tarsi prilyginate vaikščiojimui po karštas žarijas?

Verslas ir ugnis turi daug analogijų. Vaikščioti per žarijas gali būti nesudėtinga – jei visiškai pasitiki savimi ir žinai, ką reikia daryti. Priešingu atveju gauni antro ar trečio laipsnio nudegimą. Lygiai taip pat ir versle – jei abejoji savo galimybėmis, bijai rizikuoti ir nesi kompetentingas – gresia nesėkmės. Tiek verslas, tiek ir ugnis – stiprius užgrūdina.